vienokiškas

1 vienókiškas, -a adj. (1) KŽ, Auk; M, Rtr žr. 1 vienoks: 1. Visi obuoliai vienokiški J.Jabl(Ar). Turia vienókiškos būt vagos Erž. Kiaulės ir žmogaus viduriai tai vienókiški Ktv. Gyvatės nevienókiškos yr: vienos rudos, kitos margos Šmk. Visi vieno tėvo vaikai, i tie nevienókiški Kdn. Kodėl gi tautos negalinčios valdytis vienokiška santvarka? A.Sm. Ar lygūs ir vienokiški toki griekai yra? brš. Ar vienokiška yra uždarbė mūsų gerų darbų? – Nevienokiška brš.

vienókiškai adv. KŽ: Ka aš kerpu avį, visa vienókiškai blizga Btg. Nevienókiškai Lietuvo[je] šneka Vdk. Nevienokiškai tada P[onas] Dievas koro[ja] už griekus brš.

2.

vienókiškai adv.: Vienókiškai nudažydavo, po tam išsiskutinėdavo [kiaušinius] Krž.

3. O tai mūsų darbas ir gyvenimas: vienokiškas ir be jokios atmainos! TS 1900,1.

vienókiškai adv.: Penkis kartus atnešęs kokso, gali per dieną ir per naktį vienokiškai kūrenti Rdd.